Ką reikia žinoti perkant drabužėlius kūdikiams ir vaikams

Lig šiol dėžutėje saugau mano mamytės man siūtus marškinėlius: baltus ir švelnius iš plonutėlės medvilnės, papuoštus saikingais nėrinukais, už nugarytės surišamus raištukais. Įsivaizduoju mamą, palinkusią prie siuvimo mašinos ir galvojančią apie mane, kokia aš būsiu, kaip augsiu.
Dabar drabužėlius savo vaikučiams siuva retai kuri, galbūt kiek populiariau megzti drabužėlius. Aš pati buvau numezgusi savo antragimiui sūneliui merino vilnos kepurytę ir batukus, kuriais pasipuošėme važiuodami iš ligoninės namo, o po to, kol neišaugom, rengdavomės keliaudami į lauką. Visiems savo vaikams mezgu kojinytes taip pat iš merino siūlų, nes parduotuvėse tokių negausi arba sunkiai gausi arba labai brangu. O, rodos, šiais laikais tokia pasiūla.
Labai gerai prisimenu, kokia pasimetusi buvau ruošdama kraitelį pirmajai dukrytei. Tais laikais internete dar nebuvo tokios gausybės informacijos, kad galėtum pasisemti išminties iš keleto šaltinių, permąstyti, palyginti, atsirinkti. Taigi, turiu pripažinti, kad nemažai daiktų pirktų iki dukrytei gimstant taip ir nepanaudojau. Daugiausia buvo nepatogūs, kai kuriuos pirkdama nepataikiau su dydžiu. Dukrytei augant padarydavau vis naujų atradimų rūbelių pirkimo srityje. Dabar būdama trijų vaikučių mama rodos turėčiau būti eksperčių ekspertė, tačiau ne, tai atsiranda kažkokių vertų dėmesio naujienų, tai pati sumąstai kažką iš serijos „taip geriau ir patogiau“. Šio straipsnelio tikslas pasidalinti patirtimi ir padėti būsimoms mamoms susigaudyti vaikiškų drabužėlių džiunglėse. O gal jau ir esamos mamytės ras čia naudingų pastebėjimų ir patarimų.

Keletas bendrų pastebėjimų

Vienas iš svarbiausių dalykų renkantis drabužėlius vaikučiams nesvarbu ar pirmajam mėnesiui, ar pirmiesiems, antriesiems, tretiesiems ir ....ach trumpiau tariant iki paauglystės, kai vaikai jau patys rinksis drabužius, yra atkreipti dėmesį į drabužėlio audinio sudėtį. Sudėtis lems tai, ar drabužėlis bus malonus bei patogus jūsų mažyliui, ar nedirgins jo odelės, ar nesukels alerginių reakcijų, ar šildys, kai šalta ir neleis perkaisti, kai per šilta. Taip pat nuo audinio sudėties priklausys, kaip rūbelis nešiosis. Ieškodama informacijos apie tai, kokios sudėties audinius rinktis, radau be galo daug prieštaringos informacijos. Vieni skelbia, kad reikia rinktis tik iš natūralaus pluošto pagamintus audinius, kiti trimituoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia iš sintetinio pluošto pagaminti labai kokybiškus drabužius. Matyt, vienos tiesos tikrai nėra, tad šiuo atveju belieka pasikliauti savo intuicija ir patirtimi, tad šiuo atveju išsakysiu tik savo nuomonę, o ji yra tokia: mano manymu niekada neapsiriksite pasirinkę drabužį iš natūralaus pluošto: medvilnės (idealu jei iš organinės, ekologiškos, bet tiks ir jokiu mandru žodžiu neapibūdinta medvilnė), lino, bambuko. Natūralūs audiniai garantuoja didžiausią komfortą nešiotojui. Apatiniai drabužėliai turėtų būti tik iš natūralių medžiagų (5 proc. elastano tikrai nepakenks), ypač gerai tinka merino vilna, ji maloni odai ir svarbiausia labai gerai išgarina drėgmę, tai itin svarbu, kai vaikutis sukaista, nes sudrėkę rūbeliai + skersvėjis ar šiaip stipresnis vėjo gūsis beveik garantuoja peršalimą. Be abejo, tiks ir dažniausiai apatiniams drabužėliams naudojama medvilnė, nors ekspertai mane sukritikuotų, nes medvilnė gana sunkiai garina drėgmę, o bet tačiau, mano jau minėtoji merino vilna visgi yra labai brangi, o apatinių rūbelių reikia ne tiek jau ir mažai. Kitas dalykas, merino vilnos gaminius paprastai rekomenduojama skalbti rankomis. Gėda, gėda, gėda, bet bent jau man tai labai rimtas trūkumas, ypač kai tenka kovoti su daugiau nei vieno vaiko suteptų drabužėlių stirtomis. Taigi, medvilnė visgi yra puikus pasirinkimas perkant apatinius rūbelius. Ji maloni kūneliui, gerai praleidžia orą, gerai skalbiasi. Natūralaus pluošto etiketėse ieškau ir pirkdama viršutinius drabužius vasarai. Suknutės, palaidinukės, sijonukai, kelnytes, šortai ir t.t. mano mergaitėms tik medvilniniai, kaip ir marškinukai, kelnytės, šortukai mano berniukui. Atskira tema storesnieji viršutiniai drabužėliai: megztukai, bliuzonai. Jų irgi stengiuosi ieškoti medvilninių. Bet kaip sunku rasti! Akrilas, poliesteris, poliamidas - štai ką dažniausiai išvysi tokių drabužėlių etiketėse. Medvilninį megztuką ar bliuzoną ne taip lengva rasti, o apie vilnonį megztuką net nekalbu. Žinoma yra tokių drabužėlių, kuriuos siuvant sintetinis pluoštas yra labai reikalingas, tai šilti viršutiniai drabužėliai: striukytės, paltukai. Taip pat visai neblogai turėti ir bliuzoną su 20-40 proc. poliesterio, jis šildo kiek kitaip nei vien iš medvilnės pasiūtas rūbelis, šiek tiek saugo nuo vėjo, tokia pat dalis poliesterio gali būti ir treninginėse kelnytėse, tuomet jos geriau nešiojasi, ne taip greitai praranda formą. Žodžiu, šaltuoju metų laiku pamirštu savo priešiškumą poliesterio pluoštui ir protingomis sąlygomis bei kiekiais įsileidžiu jį į vaikų spintas. Tiesa, dar vienas nenatūralus pluoštas, kurio nepeikiu – viskozė. Savo savybėmis viskozė man labai panaši į medvilnę, tad nematau reikalo vengti šio pluošto vaikiškuose drabužiuose. Ach, vos nepamišau dar vienos išimties: gražiųjų princesiškų suknelių dėl kurių mažosios (o ir didesnės) mergaitės tiesiog alpsta. Paprastai tokie drabužėliai dėvimi ypatingomis progomis ir neilgą laiko tarpą, iš poliesterio pagaminta medžiaga teikia rūbeliui ypatingo puošnumo ir žvilgesio, tad turbūt būtų neatleistina neleisti pasidžiaugti mažosioms damoms tokiai puošniais apdarais. Visgi, jei puošiatės šventei, kuri vyks itin karštą vasaros dieną ir ilgesnį laiko tarpą, rekomenduočiau rinktis medvilninę suknutę, kurių taip pat būna labai puošnių ir gražių, nes su poliesteriniu drabužiu per karštį vaikas jausis kaip „dešrelė celofane“.
Dar poliesterio pluoštas yra labai naudingas kaip kamšalas striukėms, kombinezonams, miegmaišiams. Šiems drabužiams naudojamas poliesterio pašiltinimas gaminamas taip, kad gerai praleistų orą. Nei kiek nemažiau nei audinio sudėtis yra svarbi ir paties rūbelio kokybė. Žinoma, vaikai labai greitai auga ir tikrai kartais nekyla ranka leisti didelių sumų mažylio apdarams, visgi pigūs, nekokybiški drabužėliai ne tik labai prastai dėvisi, bet ir gali būti kenksmingi vaiko sveikatai, nes dažnai audinių apdorojimui naudojami patys pigiausi kenksmingi chemikalai, dažai.
Dar vienas principas, kuriuo vadovaujuosi puošdama savo vaikus – jie tokios pačios asmenybės kaip ir suaugę žmonės, tad nusipelno būti aprengti taip, kad nepažeistume jų orumo. Pirmiausia, griežtai netoleruoju vaikų išrenginėjimo viešose vietose, mano įsitikinimu drovumo ir elementaraus padorumo reikia mokyti nuo mažų dienų. Taip pat svarbu prisiminti, kad rūbas vaiką saugo ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Nors ir labai nesinori gvildenti šios temos, bet visgi norėčiau priminti, kad ne visi žvilgsniai nukreipti į vaiką yra draugiški ir geranoriški, tad neatimkime iš vaikelio galimybės nuo jų apsisaugoti. Bet tai yra labai individualus pasirinkimas, tad čia tik mano nuomonė.
Kitas dalykas – vaiko aprengimas atitinkamai pagal vietą ar įvykį. Su dukra mėgstame vaikščioti į baleto spektaklius Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kadangi spektakliai dieniniai labai neišsipustome, bet pasirenkame puošnesnius drabužius, tačiau tenka matyti taip aprengtų vaikų, kad kartais net truputį gėda darosi. Noriu savo vaikams ugdyti meilę ir pagarbą kultūriniams renginiams, o tinkama apranga, pasipuošimas, pasitempimas puikiai išreiškia pagarbą žmonėms dovanojantiems mums spektaklį, be to daro apsilankymą kultūriniame renginyje ypatingu įvykiu, akcentuoja jo svarbą. Lygiai tas pats pasakytina apie bet kurias šventes ar renginius, į kuriuos paprastai vykstame pasipuošę patys.
Mano supratimu, apskritai labai svarbu nuo mažens ugdyti bent minimalų vaiko supratimą apie skoningą aprangą. Jokiu būdu nenoriu iš vaikų daryti mados ekspertų ir vergų, bet stengiuosi rasti balansą tarp mokėjimo tinkamai apsirengti, derinti drabužius ir tuštybės, kad drabužiai netaptų vieninteliu savivertės garantu ir įrodymu. Tad savo vaikams aiškinu tokius elementarius drabužių derinimo standartus, kad, pvz. gėlėtas sijonas netiks prie languotų marškinėlių arba storas megztinis prie plonyčių šortų. Nesu linkusi vaikų drabužiuose labai vaikytis paskutinių mados vėjų. Man graži klasikinė ir nekintanti vaikų mada, kai vaikiški drabužėliai yra kitokie – lengvesni, spalvingesni, žaismingesni nei suaugusiųjų, bet čia jau, žinoma, skonio reikalas. Tikrai puikiai atrodo ir vaikučiai aprengti rūbais parinktais pagal suaugusių mados pasaulyje vyraujančias tendencijas. Dar vienas labai svarbus patarimas: leiskite vaikams kuo daugiau patiems išreikšti nuomonę kaip šiltai reikėtų apsirengti. Kai vaikas pasidaro pajėgus įdentifikuoti ir įvardinti šilumos bei šalčio pojūtį, visuomet pasikliaunu jo nuomone, kai iškyla klausimas ar ne šalta. Neseniai skaičiau labai įdomų straipsnį, kad organizmas reikalauja tokios šilumos prie kokios jį pripratiname. Kitaip tariant, jei prie +25 kurį laiką dėvėsime megztinį, tai neilgai trukus be megztinio prie tokios temperatūros mums pradės darytis šalta, atitinkamai temperatūrai krintant reikės dar šilčiau apsirengti. Niekada savo vaikams primygtinai nesiūlau apsirengti šilčiau, jei jie teigia, kad jiems nėra šalta, net ir tuo atveju, jei man pačiai vėsu. Aš esu iš tų, kuriems amžinai šalta. Tiesiog turėjau labai rūpestingą močiutę, kuriai, kaip ir daugeliui jos kartos atstovių, vis atrodė, kad aš per mažai valgau ir man visada gresia pavojus peršalti. Rezultatas toks, kad dabar vėsesnę vasaros dieną mano vaikai laksto su šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis, o aš tuo tarpu dėviu ilgas kelnes bei šiltą megztuką ir man vis tiek šalta. Žinoma, kas kita kūdikėlis gulintis ar sėdintis vežimėlyje, visada reikėtų atsižvelgti į tai, kad vaikas nejuda, tad jam bus vėsiau nei vežimėlį stumdančiai mamai. Visgi persistengti nereikėtų, turbūt tikrai daugelis vaikų priežiūros specialistų patvirtins, kad perkaitimas daug pavojingesnis už peršalimą.

Naujagimio kraitelis ir pirmojo pusmečio drabužėliai (0-6 mėn.)

Žinoma, pradedu nuo to žmogučio, kuris dabar dar saugiai įsitaisęs mamos pilvelyje ir jam visai nesvarbu, kad mamytė vis labiau nerimauja, kaip nupirkti pakankamai drabužėlių ir tuo pačiu nepersistengti (nes gi išlaidų atėjus į šeimą naujam gyventojui ne tiek ir mažai, tai kam be reikalo išlaidauti) ar rūbeliai, kuriuos nupirks bus patogūs gležnam mažutėliui. Pasakodama apie naujagimio kraitelį, kad sutaupyčiau jūsų laiką, tuo pačiu apžvelgsiu ir pirmojo mažylio pusmečio garderobą, nes šiam laikotarpiui galioja daugiau mažiau bendri principai išskyrus pora niuansų, kuriuos akcentuosiu. Pačioje pabaigoje rasite skyrelį „Kokius drabužėlius pasiimti į gimdymo namus“. Tiesiog pirmiausia noriu visus drabužėlius aprašyti, kad būtų aišku apie ką kalbame. Kai jau minėjau, perkant mažyliui drabužius pirmiausia norisi be reikalo neišlaidauti, visgi ruošiant kraitelį naujagimiui patarčiau šiek tiek „prisukti“ taupumo rankenėlę, tiksliau pareguliuoti ir nustatyti taip, kad nusipirktumėte pakankamai, bet ne per daug rūbelių, tačiau jokiu būdu netaupykite kokybės sąskaita. Būtent perkant kraitelį naujagimiui, patarčiau, dairytis merino vilnos, ekologiškos medvilnės, bambuko gaminių. Jie paprastai brangesni, bet, ypač merino vilnos gaminiai, yra labai tinkami tik šį pasaulį išvydusiems mažyliams. Tik įsivaizduokite, kaip kardinaliai pasikeičia naujagimio aplinka, šiltą, jaukų mamos pilvelį pakeičia didelis, šaltas pasaulis ir tik nuo mūsų priklauso ar padarysime tą pasaulį svetingą naujajam gyventojui. Kai auginau vyresniuosius vaikučius, merino vilnos gaminių kūdikiams dar nebuvo, arba jie tik skynėsi kelią į mūsų rinką. Užtai kaip džiaugiausi įsigijusi tokius rūbelius savo mažytei. Merino vilnos drabužėliai labai malonūs odelei, kuri pirmą kartą patiria audinio prisilietimą, taip pat puikiai reguliuoja šilumą: neleidžia sušalti mažyčiui, kuris iki tol lepinosi idealioje ~ 36C temperatūroje ir staiga pateko paprastai į ženkliai šaltesnę aplinką, tačiau neleidžia ir perkaisti. Taigi, jei tik galite, nusipirkite bent pora merino vilnos komplektukų, kurie padės mažyliui adaptuotis. Apie šių rūbelių skalbimo ypatumus kalbėjau prie bendrų pastebėjimų, tad jei dar neskaitėte užmeskite akį ten.
Svarbiausi drabužėliai pirmąjį gyvenimo mėnesį yra siaustinukai, smėlinukai (liaudiškai vadinami bodžiukai), marškinėliai, šliaužtinukai ir kombinezonai (tie patys šliaužtinukai tik ilgomis rankovėmis). Naujagimiui rekomenduočiau rinktis 56 dydį, jei vaikutis panorės ateiti anksčiau ir gims mažesnis, deja, teks greitai įsigyti mažesnio dydžio drabužėlių, tačiau 56 dydį sunešiosite vėliau. Retai, bet vis gi pasitaiko, kad vaikelis gimsta jau išaugęs šio dydžio drabužėlius tiksliau tik šliaužtinukus, nes marškinėliai nėra tiek įnoringi dydžiui (tuo pačiu metu savo vaikus rengdavau ir 56 ir 62 ar net 68 dydžio marškinėliais), tad mažiausio (56) dydžio šliaužtinukų (kombinezonų) visgi gėriau per daug neprisipirkti. Gėriau prigriebkite pora papildomų 62 dydžio, jei ką vis tiek sunešiosite vėliau. Beje, „ant kelio“ renkantis pirmuosius drabužėlius gali užvesti gydytojas echoskopijos metu. Paskutiniais mėnesiais jau galima daugmaž pasakyti, kokio dydžio bus vaikelis, vidutiniukas, dičkis ar mažulis. Visgi, neapsigaukite pirkdami iš karto didesnio dydžio drabužėlius, mažylis juose skęs, jausis nepatogiai, nes medžiagos perteklius raukšlėsis, bruksis ir spaus, o tas spaudimas mažam žmogeliui, kuris negali net pajudėti tikrai labai nemalonus, tad tikrai nereikėtų taupyti perkant iš karto didesnius drabužėlius. Dar nepaminėjau smėlinukų („bodžiukų“) bei kelnyčių su pėdutėmis. Tai labai patogūs ir geri rūbeliai, tik pačioms pirmoms savaitėms bus dar nesugijusi kūdikio bambutė, tad smėlinukai bei kelnytės gali ją spausti. Tačiau tai aktualu tik pirmosiomis dienomis, nes virkštelė nukrenta per vieną dvi savaites.
Taigi dažniausiai vaikutį rengsite taip:
siaustinukas (smėlinukas) + šliaužtinukas, jei šilta;
siaustinukas (smėlinukas) + marškinėliai + šliaužtinukas (kombinezonas), jei vėsiau;
smėlinukas + kelnytės, jei šilta;
smėlinukas + marškinėliai + kelnytės, jei vėsiau.
Na, o jei karšta tai „einamiausi“ rūbeliai bus romperiukai (smėlinukai prailgintomis klešnytėmis) ir tie patys smėlinukai. Tiesa, mergytėms būna labai gražių rūbelių, imituojančių maudymosi drabužius, tik pasiūtus iš medvilnės.
Naujagimiui labai patogūs susagstomi siaustinukai, kuriuos pasidedate, paguldote ant jų vaikelį, rankytes į rankovytes, užsagstot ir mažas žmogutis jau apsirengęs, nereikia rengti drabužėlio per galvą. Tas pats galioja ir marškinėliams bei smėlinukams.
Smėlinukai labai patogūs tuo, kad prilaiko sausklenes, neišsipešioja ir nesusibruka. Iš savo patirties galiu atsakingai pasakyti, kad dėvint smėlinukus tikrai rečiau pasitaiko tokių nemalonumų, kai sauskelnės pasmunka ir tai, kas turėjo susigerti į jas, sušlapina drabužėlius ir paklotėlius, o tai labai nemalonu, ypač naktį. Nepamainomas rūbelis nakčiai yra pižamytė-miegmaišis, nes pimaisiais mėnesiais būtina keisti vaikeliui sauskelnes naktį ir žinoma norisi tą atlikti kuo greičiau, kad mažytis neišsibudintų, o jei pasiseks ir visai nepabustų. Iš patirties sakau, kad pižamytė-miegmaišiukas šioje situacijoje labai patogus, nes nereikia atseginėti papildomų sagučių, numovinėti ir vėl užmovinėti kelnyčių, žodžiu, visas naktinis sauskelnių keitimas vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Nors šiaip viskas priklausys nuo vaikelio temperamento, ramuolį rengsite atsipalaidavę ir bus visai nesvarbu, kiek sagučių reikia užsegti, jautruolį rėksniuką rengsite skubėdami, o rankos greičiausiai drebės sagstant kiekvieną sagutę, nebent pasižymite geležine savitvarda.
Tęsiant miego temą, tiek pirmąjį pusmetį, tiek vėliau labai geras dalykas yra miegmaišiai. Taip jau yra, kad mažieji, vos tik įgiję pirmuosius judėjimo įgūdžius, pirmiausia išmoksta nusispardyti visus apklotėlius, kuo toliau, tuo labiau tas „menas“ įvaldomas ir pridaro nemažai nepatogumų tiek mažyliui, tiek mamai. Nusispardęs mažasis sušąla ir pabunda, mama nuolat turi tikrinti ar apklotėlis vietoje, o ne paslaptis, kad miegas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ir taip yra deficitų deficitas. Puiki išeitis šiuo klausimu yra apklotėlių alternatyva – miegmaišiukai. Jų būna įvairių dydžių. Ar žinojote, kad miegmaišiukai turi specialų žymėjimą „Tog“, kuris parodo prie kokios temperatūros miegmaišiukas geriausiai tinka ir kokius rūbelius reikia apsirengti prieš lendant į miegmaišiuką, kad vaikutis jaustųsi komfortiškiausiai. Tad prieš renkantis miegmaišiuką, siūlau pasistudijuoti žemiau pateiktą lentelę.

Kalbant apie šliaužtinukus, kombinezonus ar kelnytes, čia teikiant pirmenybę vienam ar kitam iš šių drabužėlių, suveikia daug faktorių, o svarbiausias iš jų yra šilumos faktorius. Taigi, jei reikia šilumos, geriausias variantas ilgarankovis kombinezonas, šliaužtinukas tarpinis variantas, kelnytės tinkamos kai šilčiau. Mano vyresnieji užaugo dėvėdami daugiausiai šliaužtinukus ir kombinezonus, nes gimė vasaros pabaigoje, taigi prieš šaltąjį perioda, o mažytė daugiausiai rengiau smėlinukais ir kelnytėmis, nes gimė pavasarį, taigi prieš šiltąjį periodą. Rinkdamiesi šliaužtinukus būtinai atkreipkite dėmesį ar apačioje jis susegamas spaudėmis, tai labai patogu keičiant sauskelnes. Nors gal dabar kitokių jau ir nebegamina, bet dėl visa pikta žvilgtelėkite. Tiesa, vos nepamiršau kepuryčių. Naujagimiui jų per daug nepripirkite. Visgi gimdymo namuose turėkite vieną ar pora kepurėlių pirmosioms valandoms, kad galvos odytė turėtų laiko adaptuotis pakitusioje temperatūroje. Dydis turbūt geriausia tiks 38. Vėlesniam laikui kepurėlių reikės priklausomai nuo metų laiko. Žiemai į lauką reikės plonytės apatinės kepurėlės, storos viršutinės, pavasariui-rudeniu vidutinio storio kepurėles, vasarai plonos kepurėlės. Didesniam vaikučiui, kuris vasarą laiką leis ne tik vežimėlyje, labai gerai kepurėlės apsaugančios nuo saulės veidelį ir spranduką. Dar mergaitėms karštai vasaros dienai labai gerai tinka galvajuostės – ieškokite trikotažinių, būtinai medvilninių, geriausia platesnių, kad uždengtų ir ausytes, juostelių užmaunamų ant galvytės. Paprastai tokios juostelės dekoruojamos gelytėmis ar kitokiais papuošimais. Tačiau dėvint galvajuostę, reikia vengti buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose. Dar labai geras išradimas mergaitėms, galvajuostės - skarelės imitacijos. Baigiant apie kepurytes, pirmąjį pusmetį jų prireiks po maudynių. Iš pradžių po maudynių naudojau paprastas apatines kepurėles surišamas raištukais, bet po to aptikau, kad labai patogios užmaunamos kepurėlės be raištukų, jas patogu numauti, kai tampa nebereikalingos, o vaikelis jau miega.
Rūbeliai pasivaikščiojimui į lauką, žinoma, labiausiai priklauso nuo metų laiko. Yra labai smagu, kai papildomų viršutinių rūbų iš viso nereikia. Tačiau, čia Lietuva ir dažniausiai einant į lauką būtinas papildomas sluoksnis, kartais net ne vienas. Aš stengiausi rinktis tokius rūbelius, kad kuo mažiau reikėtų persirenginėti. Vėsesnei vasaros dienai turėjau kelnytes ir švarkelį, kuriuos rengdavau tiesiai ant tų drabužėlių, kuriuos dėvėdavome namie. Taip labai patogu, nes nereikia „lyšną“ kartą nusirengti, be to, jei lauke vėsiau, tai nereikia mauti pėdkelnių, kurių aš pirmaisiais mėnesiais tiesiog nepakenčiau, nes nėra taip paprasta jas užmauti, be to, jos dažniausiai turi dalį sintetinio pluošto, kurio kontakto tiesiogiai su oda pirmaisiais mėnesiais stengiausi vengti. Ne itin šaltai pavasario ar rudens dienai turėjau kombinezoniukus su sintetinio pluošto dalimi arba iš storesnės medvilnės, puikiai tinka ir vilnoniai kombinezonai, juos taip pat rengdavau ant „naminių“ rūbelių. Kitas variantas kelnytės ir striukytė. Šaltesniam orui šilti kombinezonai. Pagrindiniai kriterijai: pamušalas medvilninis, užpildas orui laidus poliesterio pluoštas, viršutinis sluoksnis gali būti ir medvilnės ir poliesterio, man labiau patinka medvilnė, nes šiaip poliesterinis (liaudiškai tariant ploštinis) audinys labai geras reikalas saugantis nuo vėjo ir lietaus, tačiau naujagimis ir pirmų mėnesių lėliukas šaltuoju metų laiku lauke laiką leidžia tik vežime, kur nei vėjas užpučia nei lietus užlyja, tad svarbiausia jam ne tik šiluma, bet ir gera oro cirkuliacija, kad nesukaistų nesuprakaituotų. Kaip jau rašiau, kamšalui naudojamas poliesteris jau visai kitoks.
Aukščiau aprašiau svarbiausius kasdienius pirmųjų mėnesių drabužėlius, o dabar apie išeigą. Keletas puošnių drabužėlių mažojo garderobe tiesiog privalomi. Visų pirma, smagu pasipuošti pasitinkant svečius, juk tikrai atsiras norinčių susipažinti su naujuoju šeimos nariu. Mūsų šeimoje yra tradicija pirmaisiais metais simboliškai paminėti gimimo dieną kas mėnesį, tokią dieną, be kita ko, pasipuošiame ir nusifotografuojame. Žinoma, norėsis pasipuošti ir retesnių ar dažnesnių išvykų proga. Turbūt nei viena mama neatsispirs prieš gražiąsias nėriniuotas suknytes. Jas renkantis galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems rūbeliams – geriausia medvilninės ir svarbiausia patogiai aprengiamos. Prie suknyčių tiks lengvas medvilninis bolero ar megztukas, geriausia vienspalvis, kad tiktų prie visų raštuotų, gėlėtų suknyčių. Nepamainomas rūbelis mergaitėms – sarafanas, jį galima komplektuoti su įvairiomis palaidinukėmis ar smėlinukais. Mažai damutei pasipuošti tiks ir sijonėlis. Berniukams pasipuošti paprasčiau – kelnytės, kelnytės-kombinezonai, dailesni bliuzonai ar megztukai, labai gražiai atrodo marškinukai ir liemenės.
Tai tiek trumpai apie pirmųjų mėnesių garderobą. Tiesa, dar viena pastaba ne visai tiesiogiai susijusi su drabužėliais: jei pastebėsite, kad jūsų mažylį aprengti labai sunku, gali būti, kad dėl to kaltas padidėjęs raumenų tonusas. Tiesa, dabar gydytojai pirmaisiais mėnesiais kiek padidėjusį tonusą laiko fiziologiškai natūraliu reiškiniu, visgi jei bandant aprengti mažiukui švarkelį rankytė taip sunku įpakuoti į rankovėlę lyg jį būtų plieninė, klustelėkite savo gydytojo ar raumenukų tonusas nėra per didelis, nes tai problema lengvai įsprendžiama masažais. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį ir tuo atveju, jei mažylis pernelyg glebus, „minkštas“. Padidėjęs ar per mažas tonusas gali turėti įtakos tolimesniai stambiosios motorikos raidai, o tėveliams laiku pastebėjus ir pritaikius mankšteles bei masažus, tai lengvai įsprendžiama problema.
Tai tiek štai apie tą pirmųjų mėnesių garderobą ir šio skyrelio pradžioje žadėta informacija:
Kokius drabužėlius reikėtų pasiimti į gimdymo namus ir pirmojo mėnesio akcentai
Šioje skiltyje apžvelgsime tik drabužėlius. Tikiuosi, kažkada būtinai rasti laiko ir parašyti dar pora išsamesnių tekstų: vieną apie naujagimio kraitelį, bet apimanti informaciją ne tik apie drabužius, bet ir kitus mažyliui reikalingus daiktus, kitą apie daiktus, kurių reikės gimdymo namuose. Bet tai planai ateičiai, o dabar apie drabužėlius, kuriuos reikėtų pasiimti važiuojant į vieną iš svarbiausių gyvenimo susitikimų.
Aš esu iš tų atsargiųjų, tad į gimdymo namus rekomenduočiau pasiimti bent keturis komplektėlius. Tai yra 4 vnt. marškinėlių, 4 vnt. berankovių ar ilgarankovių šliaužtinukų. Taip pat reikės pora kepurėlių. Jei mažylis į pasaulį atkeliaus šaltuoju metų laiku, galite pasirūpinti dar vienu papildomu sluoksniu: megztuku, bliuzoniuku, bet paprastai gimdymo namuose būna pakankamai šilta, be to, geriausia šilumą reguliuoti ne papildomu drabužėlių sluoksniu, o parenkant tinkamą apklotėlį, nes tikrai lengviau ir paprasčiau mažytį užkloti/apkloti nei aprengti/nurengti dar vieną sluoksnį rūbelių. Dar pora komplektukų suruošus palikite namie, kad vyras ar kiti lankytojai galėtų atvežti, jei reikės, ir kad turėtumėt atsargą persirengti grįžus namo. Bet kuriuo atveju su drabužėlių kiekiu geriau „apsidrausti“. Atsimenu, kaip gulėdama ligoninėje su pirmagime dukra paskutinę naktį prie iškeliaujant namo drebėjau, kad tik nieko nenutiktų paskutiniam šliaužtinukui, nes kitus drabužėlius buvom jau sėkmingai sutepę. Kabant apie pirmąjį mėnesį 7-8 kompletukai yra pakankamai optimalus skaičius pirmai pradžiai. Iš tiesų galima bandyti išsiversti ir su mažiau, visgi taip jau yra, kad drabužėlius naujagimiui reikia keisti gan dažnai. Dažniausiai „nuostoliai“ ištiks keičiantis sauskelnes. Labai rekomenduoju kiekvieną kartą atliekant šią higienos procedūra leisti mažiukui pasidžiaugti oro voniomis (žinoma, patalpoje neturi būti pernelyg šalta), kurios ne tik švelniai grūdina bei yra labai sveikos odelei, bet paprastai ir labai patinka mažyliams. Deja, beplikinėjat netrunka atsirasti ir balutė. Žinoma, netrukus įgusite oro vonias organizuoti taip, kad kuo mažesnė grėsmė kiltų drabužėliams, tačiau kartais nori nenori teks persirengti. Taip pat švaraus komplektuko reikės po maudynių. Dažniau rūbeliai susiteps ir jei mažylis atpylinės. Taigi reikia turėti tokį drabužėlių kiekį, kad nekiltų diskomfortas dėl skalbimo, t.y. kol dalis drabužėlių „susikaups“ skalbimui, skalbsis ir lauks lyginimo, kita dalis turi gulėti stalčiuje ir laukti savo eilės papuošti mažą žmogutį. Nėra bjauriau, kai reikia vaikutį perrengti, o žiūri, kad nėra kuo, nes visi drabužėliai arba sutepti arba džiūsta. Žinoma, per daug prisipirkti irgi nereikia, nes pirmaisiais mėnesiais mažiukas auga it ant mielų, tad nespėji apsižiūrėti, o jau reikia dairytis didesnių dydžių drabužėlių.

Antrojo pusmečio ir antrųjų metų drabužėliai (6-24 mėn.)

Antrąjį gyvenimo pusmetį turbūt galima būtų pavadinti kodine fraze „tegyvuoja judėjimo laisvė“. Būtent šį pusmetį mažiukas vis labiau ir labiau įvaldo savo kūną. Atsisėsti, pradėti šliaužti ir ropoti, atsistoti, žengti pirmus žingsnelius - štai didieji šio pusmečio iššūkiai. Sunku patikėti, kad tokiam mažam žmogeliui reikia tiek daug nuveikti per tokį trumpą laiką. Žinoma, horizontaliai padėčiai keičiantis į vertikaliąją keičiasi ir mažylio garderobas. Šliaužtinukus ir kitus ankstyvos kūdikystės atributus išstumia kelnytės, kojinaitės, batukai. Štai svarbiausi reikalavimai šio pusmečio rūbeliams: jie turi būti patogūs judėjimui ir turi būti patogu juos aprengti (abu reikalavimas yra monumentalus ir aktualus turbūt iki paauglystės). Jei anksčiau mažam lėliukui nelikdavo nieko kito, tik gulėti, kol baigsite jį puošti (geriausiu atveju savo protestą išreikšdavo garsiu rėkimu), tai dabar jis visaip kaip stengsis pasprukti ir kuo toliau, tuo labiau jam tai seksis.
Pradėjusį judėti mažylį man patogiausia būdavo rengti smėlinuku ir trikotažinėmis kelnytėmis arba ale statybininko kombinezonu. Nemažai mamyčių šiuo laikotarpiu kaip naminę aprangą labai mėgsta pėdkelnes, bet man toks aprangos variantas (smėlinukas+pėdkelnės) neprilipo visiškai. Kaip ten bebūtų pėdkelnės man yra ne „savarankiškas“, o papildantis drabužis, komplektuojamas su sijonu, suknele ar kelnėmis, juk aš pati nevaikštau tik su pėdkelnėmis, tai ir vaikų „nekilo ranka“ taip rengti, nors dėl patogumo tikrai nesiginčiju, čia jau kiekviena mama pasirenka, kaip jai priimtiniau.
Kokius drabužėlis rinktis pasivaikščiojimams lauke, priklausys nuo to, kiek mažiukas judrus ir ką veiksite lauke. Jei pasivaikščiojimas skirtas pietų miegui, tai puikiai tiks toks pats kombinezonas ar vokelis, kaip ir pirmąjį pusmetį, jei vaikutis lauke nebemiega, rinksitės rūbelius su kuriais jam bus patogu judėti. Bet kokiam amžiui mano mėgstamiausi drabužiai laukui yra trikotažiniai ir džinsiniai. Trikotažas labai patogus vaikui, nevaržo judesių, o džinsinis audinys labai praktiškas, neteplus, atsparus pažeidimui, tad nereikia nuolat šukčioti „neišsitepk“, „nesuplėšyk“ ir pan. Apskritai vaikus į lauką stengiuosi rengti taip, kad jie jaustųsi visiškai laisvi veikti tai, ką nori. Viena labai protinga mama yra pasakiusi „Vaikai būna arba švarūs, arba laimingi“. Visiškai su ja sutinku. Dar vienas principas, kuriuo vadovaujuosi rinkdama drabužėlius laukui – „svogūno principas“. T.y. rūbeliai parenkami tokie, kad juos būtų paprasta nurengti/aprengti, todėl nelabai mėgstu per galvą maunamų megztukų ir renkuosi užtrauktuku ar sagomis susagstomus, jie, be kita ko, ne tik patogūs aprengti ar nurengti, bet „šilumos lygį“ galima keisti ir tiesiog atsegus ar užsegus priklausomai nuo poreikio. Besibaigiant pirmiesiems metams bei antraisiais metais „juodasis arkliukas“ lemiantis šio laikotarpio aprangą yra .... puodukas. Mažylio garderobo kaita labai priklausys nuo to, kada nuspręsite atsisakyti sauskelnių. Kol vaikutis su sauskelnėmis patogiausia apranga vienareikšmiškai yra smėlinukai, jie prilaiko sauskelnes, visada patogiai prigludę prie kūnelio, neišsipešioja, jie tinka ir prie kelnyčių, ir prie sijono, ir prie kombinezono, ir prie sarafano. Tačiau tie patys smėlinukai tampa pačiu nepatogiausiu rūbeliu iš karto, kai nusprendžiate stoti į „puoduko akademiją“, tuomet reikia rengtis taip, kad kuo greičiau būtų galima ant puoduko atsisėsti ir kuo lengviau persirengti atsitikus bėdai. Taigi, smėlinukus keičia paprastos palaidinukės. Kombinezonai taip pat nėra pats geriausias pasirinkimas šiame etape, ypač jei norėsite, kad vaikas pats atsisėstų ant puoduko, mažylis vargiai ar atsisegs petnešas.

Darželinuko drabužėliai (2-6 m.)

Iš esmės darželinuko garderobas mažai kuo skiriasi nuo antrųjų metų. Čia galioja tie patys monumentalieji dėsniai - kuo patogiau dėvėti ir aprengti. Būtent trečiais ketvirtaisiais metais į vaikų spintą pradės skverbtis animacinių filmukų herojai, net jei esate didelis holivudinio kičo priešas, žaibai makvynai, pelenės, garfildai, peliukai mikiai ir visokie kitokie ryškiaspalviai sutvėrimai brausis į jūsų vaiko spintą būriais arba kaip partizanai paslapčia po vieną, čia jau priklausomai nuo jūsų nusiteikimo jų atžvilgiu.
Keletas pastebėjimų apie aprangą darželyje. Bent mes visada turėjome atskirus drabužėlius apsirengti grupėje. Dukra darželyje daugiausiai rengdavosi sarafaniukais arba sijonukais. Atšalus orui ateidavom su kelnytėms ir persirengdavom sijoną arba sarafaną, paskui pati kelnytes apsirengdavo eidama į lauką, o grįžusi vėl pesirengdavo. Sūnus irgi visada turi kelnes būti grupėje ir kitas – laukui. Gal atrodo bereikalingas tas valkstymasis pirmyn atgal, bet iš tiesų išėjus į lauką auklėtojos tiesiog fiziškai negali suganyti visų vaikų, tad dažnai pasitaiko ir sušlapti ir išsipurvinti, tad visada smagu žaidimams grupėje persirengti švarų darbužį. Užtai labai gerai, jei drabužėlį gali be vargo apsirengti ir nusirengti pats vaikas (auklėtojos tikrai nusiųs jums gerą dozę gerų minčių už tai). Taip pat spintelėje galima palikti papildomą „viršutinį sluoksnį“ – megztuką ar bliuzoną, kurį, jei pasidarys vėsu, galėtų apsirengti pats vaikas arba aprengti auklėtoja, jei mato, kad vaikui šalta.
Darželinukas paprastai jau gana gerai žino kokie drabužiai jam patinka, o kokie ne. Vieni nesiginčydami rengiasi tėvelių parinktais drabužiai, kiti šiuo klausimu kelia tikras audras. Visgi, reikėtų įsiklausyti į vaiko nuomonę, o geriausia tą daryti drabužį perkant. Jei vaikas dalyvaus perkant striukę, tai maža tikimybė, kad ateityje dėl jos kils konfliktas „nesirengsiu, negražu“, o jeigu kils, tėveliai turės geležinį argumentą „kai pirkom, tau patiko ir buvo gražu“.

Mokyklinuko drabužėliai (7 m. >)

Vaikui pradėjus eiti į mokyklą jo garderobe atsiranda naujiena – mokyklinė uniforma, o jei mokykla savo uniformų neturi, drabužėliai mokyklai. Čia vėl gi tik mano nuomonė, bet mokyklos drabužėliai turėtų skirtis nuo kasdieninių. Skatinkite vaiką į mokyklą eiti kiek labiau pasitempus ir tokiu būdu akcentuosite paties mokymosi proceso svarbą, mokinsite pateikti save. Juk mūsų suaugusiųjų pasaulyje galioja tokia taisyklė, kuo labiau prestižinė kompanija, tuo griežtesni reikalavimai aprangai, tad galbūt visai verta nuo pat vaikystės formuoti dalykinio stiliaus sampratą.
Mokyklinuką reikėtų jau aktyviau įtraukti į drabužėlių parinkimą: paaiškinti, kokie yra drabužių dydžiai, kokio dydžio drabužėliai tinka jam, išmokyti vertinti drabužių sudėtį, kartu pasistudijuoti etiketes ar aprašymus. Kai vaikas jau bus įgijęs supratimą apie pinigus, vertėtų pasikalbėti apie kainas, kokį biudžetą paprastai skiriate vienam ar kitam drabužiui įsigyti, kas jums atrodo pigu, o kas brangu, paaiškinti, kad reikia ieškoti geriausio kainos ir kokybės santykio. Tokie įgūdžiai tikri labai pravers žengiant pirmuosius žingsnius savarankiško gyvenimo link.